sprąstas

sprą́stas sm. (1) 1. BzB325, LVIII1027 galvutė, bumbulas, buožė vėliavos koto ar bokštelio viršūnėje: Salomonui davė namuosu Dievo … du stulpu su sprąstais (viršuje aguonais) viršuje ant abiejų stulpų BB2Krn4,12. 2. galvos papuošalas: [Gavo] ausų žiedus ir sprąstus (paraštėje čentilus) BB4Moz31,50. 3. žr. sprąstis 1: Įsisiūk sprą́stą į kelnes Skr. 4. įspraustas kur pagalys: Reik įdėti medžio sprą́stą Lž.